Skip links

5 būdai, kaip bendrauti su psichopatais

Jums tikriausiai laikas nuo laiko tenka susidurti su sunkiais, kartais net nepakenčiamais žmonėmis?

Kartais su kai kuriais jų tenka praleisti daugiau laiko nei mums norisi. Jei tai ganėtinai atsitiktiniai žmonės – jie nors ir gerokai sugadina mums nuotaiką, visgi nespėja mūsų labai išvarginti. Kur kas sunkesnė situacija būna, jei tie žmonės yra mūsų kaimynai, kolegos ar žmonės iš artimųjų rato. Neseniai radau įdomų Eric Barker straipsnį apie psichopatus, kuriuo noriu su Jumis pasidalinti.

Psichopatai – tai sunkioji artilerija bendravime, nors pirmas įspūdis apie juos gali būti ir kaip apie itin mielus ir žavius žmones. Galime pagalvoti, kad galbūt jų ir nėra šalia mūsų. Visgi statistika ne tokia optimistiška: jei klinikinių (na, tų tikrųjų psichopatų, turinčių psichopatinį asmenybės sutrikimą) yra pagal skirtingus šaltinius nuo 1 iki 3 proc., tai žmonių, turinčių psichopatinių bruožų (arba taip vadinamų subklinikinių psichopatų) yra kur kas daugiau – apie 5-15 proc. Psichopatai, siekdami savo tikslų, moka puikiai prisitaikyti, būti tokiais, kokiais juos nori matyti tas, kurį jie pasirinko savo auka. Tol, kol jie pasiekia savo tikslą. Arba perkanda gerkles tiems, kurie maišo jiems pasiekti tikslą. Taigi, kaip atpažinti juos, būti, gyventi ir dirbti su tokiais žmonėmis, pasakoja E. Barker straipsnyje:

5 BŪDAI, KAIP BENDRAUTI SU PSICHOPATAIS

Eric Barker

   Aš žinau, ką kai kurie žmonės mąsto: aš niekada neturėsiu reikalų su psichopatais. Tai yra tik skambios frazės. Jūs klystate. Ekspertai kirstų lažybų, kad jūs greičiausiai susiduriate su psichopatu kiekvieną dieną. Iš tiesų didžioji dalis to, ką jūs manotės žinantys apie psichopatus, yra labai klaidinga.

Taip, psichopatų kalėjimuose yra daugiau nei kitų žmonių, tačiau didžioji jų dalis yra ne kalėjimuose. Tai ištisa žmonių grupė, kurie neturi sąžinės, ar nejaučia empatijos, todėl gali būti, jog jūs bent su vienu iš jų nuolat turite ar turėsite reikalų. Ir jie gali jūsų gyvenimą paversti apgailėtinu. Jie yra neklinikiniai psichopatai. Žiūrint mediciniškai, jūs arba sergate tuberkulioze, arba ne. Juoda arba balta. Čia nėra „kitaip“. Psichologijoje yra daugybė “kitaip”. Žmonės, turintys subklinikinį psichopatinį asmenybės sutrikimą, yra tokie. Ne tiek blogi, kad pakliūtų į kalėjimą bet užtektinai blogi, kad paverstų jūsų gyvenimą baisiu.

Makiaveliški manipuliatoriai darbe, kurie daro visokius bjaurius dalykus, bet nepalieka pirštų antspaudų. Blogi vaikinai ir merginos, kurie veda jus iš proto ir daro tai pakankamai sąmoningai.

Prisiminkite Frenką Andervudą iš “Kortų namelio”, tik be žmogžudysčių. Tyrimai rodo, kad daugelis JAV prezidentų turėjo psichopatinių savybių. Kuri profesija yra labiausiai psichopatiška? Atsakymas: CEO (generalinis direktorius). Taip, tyrimai rodo, kad JAV korporacijose yra neproporcingas psichopatų skaičius (faktiškai kai kurios psichopatinės savybės dažniau sutinkamos tarp CEO, nei tarp psichiškai sutrikusių nusikaltėlių).

Tačiau niekas iš personalo vadovų nepasakys, kad jums teks dirbti su keliais tikrai bjauriais žmonėmis, jau nekalbant apie tai, kaip išgyventi šalia jų. Jūs išgirsite kažką panašaus į: „Mes netoleruojame užgaulaus ar nepagarbaus elgesio. Negailestingumas, beširdiškumas ir arogancija mums nepriimtini.” (Citata iš 1998 m. Enron metinio pranešimo).

Gerai, mes išmoksime, ką su tuo daryti. Pasiremsime tyrimais ir ekspertais, kaip iš tiesų bendrauti su psichopatais, ir kaip elgtis, kad apsaugotume save nuo šių labai toksiškų žmonių.

KAS YRA PSICHOPATAS?

Psichopatas. Sociopatas. Mūsų atveju – tai tas pats. Ir nepainiokite šių žodžių su „psichotiškas“. Psichotiškas – reiškia, kad asmuo mato elfus ir vienaragius. Tuo tarpu psichopatai pasaulį suvokia pakankamai aiškiai.

Netgi per aiškiai. Kaip sako Ronald Schouten, Harvardo medicinos mokyklos psichiatrijos profesorius, psichopatai neleidžia tokiems nemaloniems dalykams, kaip sąžinė ar empatija, stoti jų kelyje. Nes jie neturi nei vieno iš jų.

Iš knygos “Beveik psichopatas” (Almost a Psychopath):

„Psichopatija yra psichologinė būsena, kurioje asmuo rodo didelį empatijos kitų jausmams trūkumą, norą užsiimti amoraliu ir antisocialiniu elgesiu trumpalaikiams laimėjimams pasiekti ir kraštutiniu egocentrizmu.“

Ne, jų akys nėra šaltos ir mirusios, ir jie nedėvi ledo rutulio kaukių. Dauguma jų yra šmaikštūs ir iškalbingi. Jie narciziški ir impulsyvūs. Ir kadangi jiems trūksta empatijos, jie kitus žmones mato kaip panaudojimui tinkamus objektus. Tai, kad jie neturi empatijos, dar nereiškia, kad jie jos nesupranta. Daugelis iš jų pakankamai gerai ją imituoja. Visa tai tam, kad geriau jumis manipuliuotų, kad pasiektų tai, ko jie trokšta.

Neuromokslo tyrimai rodo, kad psichopatų smegenų emociniai centrai nereaguoja taip, kaip kitų žmonių.

Iš knygos “Kostiumuotos gyvatės: kai psichopatai eina į darbą” (Snakes in Suits: When Psychopaths Go to Work):

„Kai kuriose funkcinėse magnetinio rezonanso tomografijos (fMRI) smegenų vizualizavimo studijose Hare ir jo partneriai nustatė, kad emocionalūs žodžiai ir nemalonūs paveikslai psichopatams nesukėlė smegenų (limbinių) regionų aktyvumo padidėjimo, paprastai siejamų su emociniais dalykais.“

Tačiau yra šis tas dar blogesnio. Kaip praneša Ronald Schouten, kai neuromokslininkai psichopatams atliko pozitronų emisijos tomografiją po amfetamino panaudojimo, jų smegenų sutelktinis branduolys ((lot. Nucleus accumbens) gamino keturis kartus daugiau dopamino.

Vertimas: užvedantys dalykai jiems yra kur kas labiau užvedantys, nei kitiems žmonėms. Jūs planuojate kažką padaryti negero, bet jūsų sąžinė mina ant stabdžių. Tačiau psichopatų „stabdžių“ linija yra ištrinta. Ir dalykai, kurių jie nori, yra keturis kartus labiau užvedantys. Tarsi kažkas būtų padėjęs plytą ant jų akseleratoriaus.

Kai kurie žmonės gali galvoti: Aš padariau blogus dalykus. Ir kai kurie dalykai mane labai užvedė. O Dieve! Bijau, kad esu psichopatas!

Jei jūs pergyvenate, ar jūs esate psichopatas – jūs nesate, nes psichopatai nepergyvena.

Iš knygos “Psichopato testas” (The Psychopath Test):

„… kentėjimas nuo nerimo yra neurologinė priešingybė psichopatams, kai kalbama apie amygdalos (smegenų dalis, atsakinga už emocijas – Vilijos past.) funkciją.“

Taigi, kaip mes galime padaryti šiuos žmones geresniais? Negalime. Iš tiesų, koregavimas juos daro blogesniais. Mokindami juos apie empatiją nepadarome jų labiau empatiškais. Tik išmokome, kaip geriau ją imituoti. Koregavimą jie supranta kaip „mokyklos baigimą“. Smurtiniai psichopatai, kurie buvo konsultuojami, pakartotinai nusikalsdavo 20 proc. dažniau.

Iš knygos “Psichopato testas” (The Psychopath Test):

… dešimtojo dešimtmečio pradžioje du tyrėjai atliko išsamų atkryčio dažnumo rodiklių tyrimą tarp ilgalaikių recidyvistų psichopatų, kurie dalyvavo Elliott programoje ir buvo išleisti į laisvę, atkryčių dažnumo.<…>. Įprastomis aplinkybėmis 60 proc. nusikaltėlių, paleistų į laisvę, daro naujus nusikaltimus. Koks procentas tarp jų buvo psichopatai? Kaip paaiškėjo, 80 procentų.

Gerai, tai skamba iššaukiančiai. Taip ir yra. Jūs tikriausiai nepažįstate visiškų psichopatų, impulsyviai siekiančių visko, ko jie nori be jokios sąžinės, kuri juos suvaldytų…

Bet jūs tikriausiai pažįstate subklinikinį psichopatą arba du…

SUBKLINIKINIAI PSICHOPATAI

Taigi, kas nutinka, kai šiek tiek pamažinate psichopatiją, išjungiate impulsyvumą ir pridedate šiek tiek sąmoningumo, kad galėtumėte baigti teisės mokyklą ar verslo mokyklą? Jūs gaunate psichopatą, kuris puikiai prisiderina darbe. Jis siekia savo apdovanojimų, ignoruoja moralę ir yra pakankamai geras, kad paslėptų savo pėdsakus.

Robertas Hare, kriminalistikos psichologas, kuris sukūrė testą, naudojamą psichopatams įvertinti, paaiškina:

„…daugelis psichopatų niekada nepakliūva į kalėjimą ar kitas panašias įstaigas. Jie prisitaiko pakankamai gerai funkcionuoti – kaip teisininkai, gydytojai, psichiatrai, akademikai, samdomi darbuotojai, policijos pareigūnai, religiniai vadovai, kariškiai, verslo žmonės, rašytojai, menininkai, pramogų pasaulio žmonės – nepažeisdami įstatymų ar bent jau nesučiupti ir nenuteisti. Šie individai šiek tiek egocentriški, bejausmiai ir manipuliuojantys kaip kriminaliniai psichopatai; tačiau jų intelektas, šeimos aplinka, socialiniai įgūdžiai ir aplinkybės leidžia jiems pastatyti normalų fasadą ir gauti tai, ko nori, išliekant santykinai nebaudžiamiems“.

Kiek daug tokio tipo žmonių yra aplinkui? Tikrųjų psichopatų yra apie 1 proc. populiacijos. O subklinikiniai psichopatai? Pasak, Schouten, jie sudaro apie 5 -15 proc.

Iš knygos “Beveik psichopatas” (Almost a Psychopath):

“Tyrimai, išnagrinėję subklinikinės psichopatijos paplitimą studentų populiacijoje Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Švedijoje, rodo, kad jų buvo nuo 5 iki 15 procentų … 5-15 procentų gyventojų reiškia, kad kiekviename žmonių dvidešimtuke iki trijų iš jų gali patekti į beveik psichopatinį diapazoną.“

Taigi, subklinikiniai psichopatai nekapoja žmonių su kirviais. Tačiau jie negailestingai eina siekti to, ko jie nori, be jokios atjautos esantiems aplinkui. Kaip jie tai pasiekia? Jei jie daužo širdis ir valdo korporacijas, kaip jie gali nepasiekti?

KAIP PSICHOPATAI GAUNA TAI, KO NORI?

Hare sako, kad jei subklinikiniai psichopatai yra jūsų šeimyninio gyvenimo ar darbo dalis, jie paprastai įgyvendina trijų žingsnių procesą:

1. Jie įvertina gaunamą iš aplinkinių žmonių naudą, jų silpnybes ir gynybą,
2. Jie manipuliuoja kitais, kad pririšti juos ir gauti tai, ko nori,
3. Jie pameta savo taikinius ir žengia kitur… Arba verslo aplinkoje dažnai lipa aukštyn karjeroje.

Iš knygos “Kostiumuotos gyvatės: kai psichopatai eina į darbą” (Snakes in Suits: When Psychopaths Go to Work):

„Pirma, jie nustato asmenų vertę pagal savo poreikius ir įvertina jų psichologines stipriąsias ir silpnąsias puses. Antra, jie manipuliuoja asmenimis (dabar potencialiomis aukomis), maitindami juos kruopščiai parengtomis žinutėmis, tuo pačiu nuolat naudodamiesi grįžtamuoju ryšiu, norėdami sukurti ir išlaikyti kontrolę. Tai yra efektyvus metodas ne tik paveikti daugumą žmonių, bet jis taip pat sudaro sąlygas psichopatams išsisukinėti ir lengvai bei efektyviai pasitraukti, kai kyla sunkumai, arba konfrontacija ar iššūkiai. Trečia, jie palieka išsunktas ir sumišusias aukas, kai jiems tampa nuobodu ar kitaip baigia su jais.“

Jei jie įsiveržia į jūsų asmeninį gyvenimą, jie įjungia dirbtinę empatiją ir žavesį. Jie klausosi, kad išgirstų, ką jūs manote apie save ir pastiprina tai. Žinutė? Man patinka, kuo tu esi. Tada jie apsimeta, kad jie turi panašių savybių. Žinutė? Aš toks, kaip tu.

Darbe irgi nėra didelių skirtumų. Jie susipažįsta su visais ir naudoja imituojamą empatiją, kad sudarytų gerą pirmą įspūdį ir greitai nustatytų, kas turi galią.

Iš knygos “Kostiumuotos gyvatės: kai psichopatai eina į darbą” (Snakes in Suits: When Psychopaths Go to Work) :

„Kai tik psichopatai pradeda dirbti jūsų kompanijoje, jie stengiasi susipažinti su kiek įmanoma daugiau darbuotojų, darydami gerą pirmą įspūdį ir susirinkdami kaip įmanoma daugiau informacijos. Kaip susirinkimų ir sveikinimų organizavimo komandų nariai, jie tyrinėja savo kolegų organizacinius vaidmenis ir beveik instinktyviai vertina jų trumpalaikę ir ilgalaikę naudą ar vertę. Asmens vertė yra nustatoma pagal tai, kokią vietą jis ar ji užima organizacijos hierarchijoje (kartais vadinama pozicijos galia), kokie jo techniniai gebėjimai (ekspertų galia), prieiga prie informacijos (žinių galia), ir ar jis kontroliuoja personalą, pinigus ir kitą turtą (išteklių galią).“

Išsisukti jiems yra pakankamai lengva. Jų jaudulio siekianti natūra yra klaidingai priskiriama tokioms darbuotojo savybėms kaip “didelė energija” ir “orientuota į veiksmus”. O jų jausmų trūkumas? Verslo pasaulyje tai yra vadinama „gebėjimu priimti sprendimus“. Arba „išlaikyti ramybę esant stresinei situacijai“. Jūs žinote…iš ko pagaminti vadovai.

Ir tada jie eina į darbą, būdami tikri, kad jie atrodo gerai, jų varžovai atrodo blogai, ir visi įrodymai yra gerai paslėpti.

Iš knygos “Kostiumuotos gyvatės: kai psichopatai eina į darbą” (Snakes in Suits: When Psychopaths Go to Work):

„Konkrečiai kalbant, jų žaidimų planai įtraukia manipuliavimą socialinės įtakos tinklais, siekiant pagerinti savo reputaciją, nubausti kitus ir sukurti konfliktus ir varžybas tarp organizacijos narių, tokiu būdu nepaliekant jiems (kolegoms) galimybę dalintis informacija, kuri galėtų atskleisti apgaulę. Jie taip pat platina dezinformaciją, siekdami apsaugoti savo sukčiavimą ir gerinti savo karjerą. Būdama labai protingai ir paslaptingais, jie sugebėjo užmaskuoti savo sąsajas su dezinformacija, nuteikdami kitus, kad jie nekalti dėl manipuliacijų.“

Jei jie įsiveržia į jūsų asmeninį gyvenimą, jie jūsų ryšį naudoja tam, kad gautų tai, ko jie nori iš jūsų. Darbe jie greitai apsisprendžia, kas yra pėstininkai, o kas – globėjai. Pėstininkai yra tie kolegos ir pavaldiniai, kuriais jie manipuliuoja it šachmatų figūromis. Globėjai – aukštesnioji vadovybė, prie kurių jie priartėja, kad gautų paramą kylant karjeros laiptais. Galbūt kai kas supras jų schemą. Bet argi skundikas leis laiką, kad vadovybė pamėgtų ir patikėtų juo? Nes psichopatas tą darys. Spėkite, kuo pasitikės vadovai?

Iš knygos “Kostiumuotos gyvatės: kai psichopatai eina į darbą” (Snakes in Suits: When Psychopaths Go to Work):

„Mes tikime, kad žlugimas prasideda, kai psichopato apgaulės ir manipuliacijų voratinklis tampa sunkiai suvaldomu, ir pernelyg daug žmonių įžvelgia jų tamsiąją pusę. Galų gale kas nors pabando ką nors su tuo daryti. Buvęs pėstininkas gali priimti iššūkį arba individualiai pasipriešinti ir galbūt netgi bandyti atkreipti vadovybės dėmesį į situaciją. Deja, iki to laiko psichopatas yra gerai įsitvirtinęs per įtakos tinklus ir santykius, nusistovėjusius galios hierarchijoje. Reikalai atsisuka prieš jį, nes skundą pateikusio darbuotojo patikimumas jau buvo “sutvarkytas” ir pakenktas.“

Dabar ne laikas baigti skaityti. Kaip sakė Joda „Jei baigsi savo mokslus dabar, jei pasirinksi greitą ir lengvą kelią, kaip padarė Veideris – tu tapsi blogo patikėtiniu“.

Taigi, jei psichopatai taip gerai slepia savo pėdsakus, kaip mes galime juos atpažinti?

KAIP ATPAŽINTI PSICHOPATĄ

Nepakliūkite į spąstus žaisdami mėgėją psichoanalitiką, vadindami kiekvieną, kuris buvo negeras jums, psichopatu. Tačiau, kaip sakoma, tai yra sritis, kurioje, kaip rodo tyrimai, kad jūs iš tiesų galėtumėte pasitikėti savo intuicija. Tyrimai rodo, kad psichopatai išties verčia kai kuriuos žmones jaustis ramiais. Kodėl? Tyrėjai įtaria, kad tai gali būti evoliucinis atsakas į „grobuonį rūšies viduje“.

Iš knygos “Kostiumuotos gyvatės: kai psichopatai eina į darbą” (Snakes in Suits: When Psychopaths Go to Work):

„Paskutiniame tyrime tyrėjai J. Reid Meloy ir M.J. Meloy nagrinėjo psichinės sveikatos ir kriminalinės justicijos specialistų reakcijas apie jų “fizines reakcijas”, kai jie apklausdavo psichopatinius nusikaltėlius ar pacientus. Reakcijos pasireiškė įvairiais pojūčiais ir jausmais, kurie buvo būdingi virškinimo trakto sutrikimams (neramus skrandis, ligos pojūtis), raumenų (drebulys, silpnumas), širdies ir kraujagyslių sistemos (širdies permušimai, padažnėjęs širdies ritmas), kvėpavimo sistemos sutrikimams (dusulys). Autoriai teigė, kad jų išvados gali būti interpretuojamos kaip įtikinami pirminio, autonomiško ir baimingo reagavimo į grobuonį požymiai. Jie psichopatą apibrėžė kaip grobuonį rūšies viduje.“

Liūdnoji dalis yra ta, kad psichopatai taip pat turi „voro jausmą”. Tyrimai rodo, kad jie iš tiesų gali pasakyti, kurie žmonės yra lengvi taikiniai, tik pažiūrėję į juos.

Būkite skeptiški žmonių, kurie agresyviai įjungia savo žavesį, atžvilgiu. Jei kažkas ima jums meilikauti, paklauskite savęs: „Kodėl?“ Jūs žinote seną posakį apie tai, kad nepasitikėkite žmonėmis, kurie yra malonūs su jumis, bet blogai elgiasi su padavėjais restorane? Tai yra tiesa. Psichopatai ir narcizai yra ekstremaliai sąmoningi savo strategijoje „pabučiuok ir praspirk“.

Iš knygos “Be sąžinės” (Without Conscience):

„Remdamasis į psichologo Harry’ Levinson darbu apie sveikai ir nesveikai narciziškus vadovus, Hoganas pažymėjo, kad nesveikai narciziški žmonės turi beveik grandiozinius užtikrintumo ir paniekos jausmus pavaldiniams. “Jie ypač gerai įgyja vyresniųjų pasitikėjimą, bet žiauriai elgiasi su jaunesniais”, – cituoja jis.

Na, ir paskutinė dalis apie tai, kaip elgtis su psichopatais.

Gerai, jūs esate visiškai tikras, kad naujas asmuo jūsų gyvenime ar naujas bendradarbis yra manipuliatyvus ir žaidžiantis it lėlininkas? Kaip ekspertai pataria elgtis su jais?

1) NE

Pabaiga.

O, jei tai būtų taip lengva… Visi šaltiniai, kuriuos apžvelgiau, turėjo tą patį pirminį pasiūlymą: tiesiog konkrečiai pasitraukite nuo jų. Jei tai jūsų asmeninis gyvenimas – tai yra įmanoma padaryti. Darbe jūs galite neturėti pasirinkimo.

Įmonės gali išvengti samdyti subklinikinius psichopatus pirmiausiai panaudodamos kelis struktūrinius interviu. Lanksčios apklausos procedūros suteikia žavingiems grobuoniams per daug erdvės panaudoti savo įtaką. Ir patikrinkite jų rekomendacijas. Psichopatų CV yra daug melo.

Tačiau jei jūs su jais turite reikalų individualiai, ir jūs negalite pasitraukti, nežaiskite jų žaidimų. Jie tame yra labiau prasilaužę nei jūs. Jie tai darė ir anksčiau.

Harvardo psichologė Martha Stout sako, kad jūs galite manyti esąs herojumi, bet iš tiesų jūs pakliūvate į pasalą.

Iš knygos “Sociopatas šalia” (The Sociopath Next Door):

„Neprisijunkite prie žaidimo. Intriga yra sociopato įrankis. Pasipriešinkite pagundai konkuruoti su viliojančiu sociopatu, jį provokuoti, analizuoti ar net pasikalbėti su juo. Be to, jei nusileisite iki jo lygio, jūs atitrauksite savo dėmesį nuo to, kas yra tikrai svarbu, o tai yra apsaugoti save.“

Net jei jūs laimėsite, ką tai reikš? Tai, kad jūs tapote manipuliacinių žaidimų dalyviu. Standfordo profesorius Bob Sutton, knygos „Geras Bosas, Blogas Bosas“ (Good Boss, Bad Boss), autorius, sako savo studentams:

“Kai jūs įsidarbinate, atidžiai pažiūrėkite į žmones, su kuriais jums teks dirbti – nes didesnis šansas, kad jūs tapsite tokiu kaip jie, nei jie taps tokiais kaip jūs. Jūs jų nepakeisite. Jei tai kertasi su tuo, kas jūs esate, geriau neiti ten dirbti.“

Tačiau kokia daugumos žmonių pozicija yra klaidinga, kai jie turi reikalų su galimu psichopatu?

2) PRIIMKITE TAI, JOG KAI KURIE ŽMONĖS TIESIOG BLOGI

Jūs galite tikėti, kad visi žmonės viduje yra geri. Arba gali pasitaisyti. Arba, kad jie taps geresni, jei…

Tai nesuveiks šiuo atveju. Deja.

Iš knygos “Sociopatas šalia” (The Sociopath Next Door):

Pirmoje taisyklėje glūdi karti pripažinimo, kad kai kurie žmonės tiesiog neturi sąžinės, piliulė…Nebandykite išgelbėti to, kas nebesugražinama. Jūs negalite jų pakeisti. Ką jūs galite padaryti, tai sužinoti, kaip jie veikia ir pažinti geriau save. Žinoti, kur yra jūsų silpnosios vietos. Nes psichopatai yra jų išsiaiškinimo ekspertai. Koreguokite savo silpnybes prieš jiems jas išnaudojant.

Iš knygos “Kostiumuotos gyvatės: kai psichopatai eina į darbą” (Snakes in Suits: When Psychopaths Go to Work):

„Kaip sakė vienas psichopatas: “Aš myliu geradėjus, nes jie man daro tiek gero”.

Dažnai subklinikiniai psichopatai tiek daug meluoja, kad sunku tame įžvelgti tiesą. Kaip išlaikyti aiškią galvą ?

3) ŽIŪRĖKITE Į VEIKSMUS, NE Į ŽODŽIUS

Visi šaltiniai dėl to sutinka. Neklausykite atsiprašinėjimų, racionalizavimų ar atviro melo. Neklausykite, ką jie žada padaryti. Žiūrėkite, ką jie daro.

Harvardo atstovė Martha Stout rekomenduoja naudoti Trijų taisyklę, kad atskirti sąžiningas klaidas nuo manipuliacinio elgesio.

Iš knygos “Sociopatas šalia” (The Sociopath Next Door):

“Vienas melas, vienas sulaužytas pažadas ar vienas neatsakingo elgesio atvejis gali būti nesusipratimas. Du gali byloti apie rimtą klaidą. Bet trys melai sako, kad jūs turite reikalų su melagiu ir kad apgaulę galima sieti su nesąžiningu elgesiu. “

Gerai, jūs juos atpažinote. Bet jie yra kerštingi. Kaip apsaugoti save nuo keršto darbe?

4) KURKITE SAVO REPUTACIJĄ IR SANTYKIUS

Psichopatai darbe visad susiranda netikėtus globėjus iš aukštesnės vadovybės, kurie nesąmoningai suteiks jiems priedangą, kai gandai apie jų įtartiną elgesį ims sklisti. Be to, jie taip pat stengsis pasinaudoti šiais santykiais, kad paskleistų dezinformaciją ir melą apie kiekvieną, kuris pasipainioja jų kelyje ar kelia grėsmę. Tai galite būti ir jūs. Todėl pasirūpinkite sukurti savo santykius ir išlaikyti gero darbuotojo reputaciją. Būkite aukščiau priekabių. Nebūkite skundiku. Tokiu būdu, jei jūs pateiksite skundą – vyresnybė jus išklausys.

Iš knygos “Kostiumuotos gyvatės: kai psichopatai eina į darbą” (Snakes in Suits: When Psychopaths Go to Work):

„Tam, kad save apginti, pasirūpinkite nukreipti energiją į savo reputacijos sutvarkymą, atvirų ir sąžiningų santykių sukūrimą su savo vadovais, dirbkite pagal savo sugebėjimus ir laikykitės taikomų taisyklių ir procedūrų.“

Jei jūs turite reikalų su galimais psichopatais asmeniniame gyvenime, santykiai yra tokie pat svarbūs. Draugai gali būti objektyvesni nei jūs. Kai dauguma patikimų žmonių sako „Jis/ji nėra geras/gera“, jums vertėtų įsiklausyti.

Gerai, jūs išbandėte viską, bet jums vis dar tenka su jais dirbti. Koks galimas geriausias būdas?

5) LAIMĖK-LAIMĖK (WIN-WIN) TAKTIKA

Psichopatai yra agresyvūs individai. Jie nori laimėti. Jei jūs galite taip padaryti, jiems tada bus lengviau ir maloniau dirbti su jumis nei bandyti jus pakirsti, tokiu būdu jūs galbūt galėsite išlaikyti jų žiaurumo kontrolę.

Iš knygos “Avies kailyje: kaip suprasti manipuliatyvius žmones ir elgtis su jais” (In Sheep’s Clothing: Understanding and Dealing with Manipulative People):

„Kai jūs deratės su bet kuriuo agresyviu individu, stenkitės pasiūlyti kiek įmanoma daugiau win-win scenarijų. To darymas yra ypatingai svarbus ir reikalauja kūrybingumo ir kitokio mąstymo. Bet remiantis patirtimi, tai galbūt vienintelis efektyviausias asmens įgalinimo įrankis, nes jis leidžia konstruktyviai panaudoti agresyvaus individo pasiryžimą laimėti.“

Mes daug ką atskleidėme. Atsigręžkime ir pakartokime svarbiausius dalykus, kuriuos jums reikia atsiminti ilgam, kad psichopatas išties nesugadintų jums gyvenimo…

APIBENDRINIMAS

Štai kaip bendrauti su psichopatu:

• NE. 1) Bėk. 2) Ar jūs tikrai negalite bėgti?

• PRIIMKITE TAI, JOG KAI KURIE ŽMONĖS TIESIOG BLOGI: tigras nėra mielas naminis gyvūnėlis. Ir jūs neturite pagražinti šį faktą.

• ŽIŪRĖKITE Į VEIKSMUS, NE Į ŽODŽIUS: Ne pasiteisinimams. Ne š… malimui. Naudokite Trijų taisyklę.

• KURKITE SAVO REPUTACIJĄ IR SANTYKIUS: Jums reikia geros gynybos ir gero patarimo.

• LAIMĖK-LAIMĖK TAKTIKA: padarykite, kad lengviau būtų per jus peržengti nei jus sunaikinti.

Viduryje mirtinos kovos su negailestingu žmogaus pavidalo monstru būti cinišku – tai tarsi turėti šeštą jausmą. Požiūris be entuziazmo leidžia būti žingsniu pirma jų. Bet ilgalaikėje perspektyvoje tai gali būti toksiška.

Nenurašykite visų žmonių tik todėl, kad susidūrėte su vienu labai blogu.

Motina gamta turi humoro jausmą. Vienoje pusėje, mes turime psichopatus su nuliu empatijos. Kitoje pusėje turime žmones su Viljamso sindromu. Jie turi per daug empatijos. Jie pasitiki kiekvienu. Jie myli kiekvieną:

“Vaikai ir suaugę, turintys Viljamso sindromą, myli žmones, jie neperdedant yra išties patologiškai patiklūs. Jie neturi socialinių baimių. Tyrinėtojai teigia, kad problema greičiausiai yra limbinėje sistemoje, kuri yra smegenų dalyje, reguliuojančioje emocijas. Atrodo, kad tai yra sutrikusi vienos iš cheminių medžiagų (oksitocino), kuris siunčia signalą, kada pasitikėti, kada nepasitikėti, reguliacija. Tai reiškia, kad iš esmės nepasitikėti jiems biologiškai neįmanoma <…>. “

Kai kurie žmonės yra geri, kai kurie – blogi. Dauguma iš mūsų yra kažkur per vidurį. Neleiskite blogai patirčiai su vienu žmogumi sugadinti gyvenimo šventę.

Iš knygos “Sociopatas šalia” (The Sociopath Next Door):

„Neleiskite kažkam be sąžinės, ar net eilei tokių žmonių, įtikinti jus, kad žmonija yra nenusisekusi. Daugumas žmonių turi sąžinę. Daugumas žmonių geba mylėti.“

Tam, kad gyventi laimingą gyvenimą ir daryti sėkmingą karjerą, jums gali tekti atsisakyti kai kurių žmonių.

Bet tai nereiškia, kad jūs turite atsisakyti žmonių apskritai.

Vertė Vilija Malinauskaitė

Šaltinis: http://time.com/4533133/5-ways-to-deal-with-a-psychopath

 

 

 

Join the Discussion

X